Dar šis tas · Mamos kampelis · pasakos

Kodėl pabudus naktį nesukurti pasakos apie miegą?

Kad ir kaip ten būtų, manau, kad vaiko priežiūros atostogos visgi yra atostogos. Bent jau pora valandėlių palikus neplautus indus, nesiurbtas grindis, pilną krepšį skalbinių ir žaislus kiekviename kampe gali tokiomis vadintis. Tuomet imi prisiminti ką kadaise mokėjai ar mielai darei, kartais susivilioji išbandyti kažką naujo. Štai ir aš jau Jonui gerokai ūgtelėjus ir imus itin ryškiai reikšti savąjį “Aš” atsiminiau, kad esu atskirai savarankiškai egzistuojantis žmogus su savomis ypatybėmis ir kaip niekad daug laiko ėmiau skirti savo hobiams. Smagu, kai kažkas iš to išeina. Džiaugiuosi, jei žmogui patinka rankų darbo dovana ar kritikai gerai įvertina mano rašinėlį. Pavyzdžiui labai malonu buvo šiandien išgirsti gražius žodžius apie šį kūrinėlį.

Jo istorija nėra labai įdomi. Ilgai neprisėdau prie pradėto kūrinio, per visą mėnesį tik porą kartų aplankė įkvėpimas. Kūrybinio rašymo dirbtuvėse, jei savo darbai nesirašo, kas mėnesį gauname užduotį namų darbams – paveikslą arba ištrauką. Šįkart kliuvo Anos Pugh pavekslas, kuris iš pradžių man nepatiko. Tačiau jis padėjo akimirksniu vienu prisėdimu sukurti visai smagią pasakėlę. Naktį atsikėliau, pažiūrėjau į tą paveikslą, vienu prisėdimu parašiau ir nusprendusi, kad redaguosiu šviežiomis akimis nuėjau miegoti. O prisėdus redaguot man patiko kaip yra, tik kelias kliurkas pataisiau. Kadangi pasakėlė sulaukė pasisekimo, pasidalinsiu ir su Jumis. Gal norėsite paskaityti savo mažyliams prieš miegą. Aš dar Jonui neskaičiau. Tiesiog mes vis dar kas vakarą skaitom “Kiškio trobelę“. Gal jau laikas įnešti naujovių…

unicorn-1999549_1920

Kai užmerki akytes

Vos Anai užmerkus akis jų vokai ima judėti. Laukia kažkoks didelis įvykis. Tikriausiai tu žinai, kad sapnas prilygsta skrydžiui. Ne tik todėl, kad jame įmanoma tai, kas neįmanoma atsimerkus, bet ir todėl, kad visi dienos nuotykiai pralekia pro akis, pastebi tai, ko nepastebėjai ir imi suvokti, kodėl atėjus klounui dingo tėtė. Kolkas Ana dar nesupranta, kas vyksta, bet vėliau paaiškėja, kad jos širdelė ėmė plakti smarkiau pagalvojus, jog ji niekad nematė vienaragio. Taip, to arklio iš pasakos su vienu ragu ant kaktos, kuriam lakstant visi aplink užsikrečia gerumu.  To paties, apie kurį kažkur dingus tėčiui pasakojo klounas. Bet tėtis turbūt žino, jis žino tiek daug. Tik niekas vienaragio nėra matęs, todėl Smegenijos didkaimio gyventojai vieną naktį nusprendė jo paieškoti.

Iš pradžių visi neuronai ir neuroniukai tyliai ėmė kuistis aplink save. Vieni bildėdami ieškojo namuose, kiti pasišviesdami žibintais žvalgėsi po pievas. Kas buvo įdomiausia – niekas su niekuo nesitarė, bet visi žinojo ką daryti ir įnirtingai dirbo savo darbą. Kiekvienas net pats mažiausias neuroniukas ieškojo. Šiąnakt jį ir palydėkime.

Pasikrovęs baterijas neuroniukas X stryktelėjo iš vietos ir ėmė kuistis namuose. Visi jau ieškojo, todėl ir jis norėjo prisidėti. Nors dar nesuprato, ko būtent reikia ieškoti, jis žinojo, kad kai tik suras, supras kas tai per dalykas. Tuomet jo uodegėlė sušils, susijungs su kitų neuroniukų uodegėlėmis, o jų šeimininkė pajus neapsakomą laimės jausmą žinoti. Bet kol tai įvyks, jis su kitais Smegenijos didkaimio gyventojais turi gerokai padirbėti. Apieškojęs savo namus neuroniukas X nubėgo pas kaimynus. Šviesos savo kambarėlyje negesino, maža prireiktų grįžti ir dar kartą viską peržiūrėti. Neradęs pas artimiausią kaimyną nubėgo pas kitą. Tada pas trečia. Hm, ir čia nėra. Kadangi jis dar mažas, neturėjo tiek kantrybės apieškoti visų Smegenijos namų, todėl išbėgo laukan.

Didieji neuronai ieškojo pasišviesdami žibintais. Matyt jie jau bent apytiksliai žinojo, kur gali būti pasislėpęs ieškomas objektas ir kur reikia atidžiau pasidairyti. Didžiojoje pievoje, kurioje virė visas didkaimio dienos gyvenimas, buvo netvarka. Pavėsinių karkasai pakrypę, stalai išstumti iš pastogės, o kėdės išmėtytos lyg sugriuvęs žaidimų namelis. O kas gi čia? Lyg pratęsdami dienos šventę naktį čia susirinko įvairūs žvėriukai. Tylus peliuko cypsėjimas kvietė pažiūrėti kokį gardų kasnelį jis radęs. Katinas pirštų pagalvėliųgaliukais atsargiai slampinėjo stalu paslapčia žiūrėdamas ar niekas jo nenuvys. Šunys šeimininkų paliepimu taip pat klaidžiojo ieškodami. Tik karvės sugulusios ganykloje susidomėjusios stebėjo kas vyksta. Per dieną priėdusios žolės jos jautėsi padariusios savo darbą. Kadangi pasakyti lengviau nei padaryti, jos tik leptelėdavo kokį savaime suprantamą patarimą, paragindavo, bet pačios neidavo ieškoti. O lapės kaip visuomet išdidžiai tylėjo. Bet gal tik todėl, kad viena kažką pamatė pievoje, o kita negalėjo akių atitraukti nuo krentančios žvaigždės. Žvaidždė! Tai ženklas, kad netrukus kažkas įvyks ir paieškos bus baigtos.

  • Mes jį radom! Radom!

Štai ir tu jį pamatei. Tikrą pasakų vienaragį. Dabar jau niekas tegu nedrįsta meluoti, kad jų nėra. Matyt jį kaip ir kitus žvėriukus į pievą priviliojo gimtadienio torto trupiniai. O gal jis kiekvieną naktį klaidžioja Smegenijos pievoje, tik jo niekas neieškojo? Juk neįmanoma rasti, jeigu to neieškai. Nuvargę gyventojai, o tarp jų ir neuroniukas X, grįžo į savo namus, užgesino žibintus, susijungė uodegėlėmis, kad niekas neiškristų iš lovos ir ilsėjosi. Ana buvo laiminga, nes ką tik išgyveno pasaką. Iš jos lūpų pabėgo tylus atodūsis ir ne visai aiškus niurnesys, bet galėjai suprasti, kad tai buvo “gi sakiau…”. Ji pasivertė ant šonelio ir kumštuke sugniaužusi antklodės kampą palaimingai miegojo. Gimtadienio noras išsipildė.

Štai kas vyksta kiekvieną naktį. Žinoma, jeigu tik moki pasinaudoti bilietu kelionei pelėdos sparnais. Kiti paukščiai naktį miega, todėl tik ji gali nuskraidinti tave į sapnų karalystę. O bilietą neabejoju, kad turi – tai tavo lova ir pagalvė. Atsigulki, įsitaisyki patogiai tarp pelėdos plunksnų, užsimerki, nejudėki, nes kelionė bus tikrai svaiginanti. Turi gulėti ramiai, kad neiškristum. O tada lauk… nuotykiai prasideda!

Pagal Anna Pugh paveikslą

Anna_Pugh

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s